Atgal į pagrindinį

Širdis – svarbiausia ką turime!

Širdis - įstabus organas!
Kiekvieną dieną mūsų širdis vidutiniškai susitraukia apie šimtą tūkstančių kartų perpumpuodama tūkstančius litrų kraujo. Visa tai vyksta nenutrūkstamai metai iš metų – visą gyvenimą. Kol esame jauni ir sveiki, net nesusimąstome ir neįvertiname, koks sudėtingas ir sunkus yra širdies darbas. Be to, dažnai tuo net piktnaudžiaujame: nepalankiai veikdami širdį alkoholiu, nikotinu ar kitais žalingais įpročiais. Sveiką širdį pradedame vertinti tuomet, kada pajuntame pirmuosius širdies negalavimus arba apie savo širdies problemas išgirstame iš šeimos gydytojo.

Širdies ligų rizika
Žmogui senstant, širdies darbo sąlygos vis blogėja. Dėl kraujagyslių sienelėse besikaupiančių riebalinių plokštelių (aterosklerozė) susiaurėja kraujagyslės, o tai sunkina širdies darbą ir daro įtaką širdies raumens storėjimui (hipertrofija), atsiranda rizika dėl jungiamojo audinio peraugimo (kardiofibrozė). Aterosklerozei paveikus vainikines širdies kraujagysles, vystosi išeminė širdies liga, blogėja širdies raumens (miokardo) mityba, širdies raumens ląstelėse (kardiomiocituose) kaupiasi pieno rugštis, vystosi acidozė. Ląstelėse išsenka pagrindinio energetinio substrato adenozintrifosfato (ATF) atsargos, sutrinka svarbiausių elektrolitų jonų siurblio funkcija: ląstelėse kaupiasi natris ir kalcis, mažėja kalio jonų koncentracija. Dėl šių procesų gaminasi laisvieji radikalai, nukenčia kardiomiocitų membranos, vystosi uždegimas, senka rezervinės širdies galimybės. Toliau progresuojant patologiniams procesams, didėja širdies infarkto, ritmo sutrikimų rizika, vystosi širdies nepakankamumas, kuris pasireiškia vis prastėjančiomis žmogaus galimybėmis judėti, sportuoti , atlikti kasdieninius ruošos darbus. Šie pokyčiai neigiamai veikia gyvenimo kokybę, blogina gyvenimo perspektyvas, mažina žmogaus laimės pojūtį.
Sveika mityba, reguliari fizinė veikla, kraujospūdžio sureguliavimas, tinkamai subalansuotas darbo ir poilsio režimas - pagrindinės priemonės, stabdančios aukščiau išvardintus neigiamus širdies pokyčius. Tačiau vien šių priemonių nepakanka, kai susigriebiama pavėluotai, toli pažengus širdies patologiniams procesams. Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria medžiagų, saugančių širdies raumenį (miokardą) nuo nepalankių faktorių, tyrinėjimams ir paieškoms. Šios medžiagos vadinamos kardioprotektoriais. Viena iš medžiagų, itin daug tyrinėta ir nagrinėta - inozinas.

Inozinas- Kardioprotektorius
Inozinas - tai endogeninis (natūraliai organizme sintetinamas) nukleozidas - inozino monofosfato pirmtakas. Šis junginys dažniausiai aptinkamas organizmo ląstelėse, transportinėje RNR, atsakingoje už genetinės informacijos pernešimą ribosomose, kurios vykdo baltymų sintezę. Inozinas aktyviai dalyvauja ATF (adenosintrifosfato), svarbiausio organizmo energetinio substrato sintezėje. Ši medžiaga taip pat stimuliuoja 2,3 difosfoglicerato sintezę, kuri yra būtina medžiaga deguonies pernešimui iš eritrocitų į raumenines ląsteles. Dėl šių procesų pagerėja ląstelių metabolizmas įvairiuose organizmo audiniuose (širdies, skeleto raumenyse, nerviniame audinyje ir kt.), ypač veikiamuose nepalankių faktorių, tokių kaip: išemija, hipoksija arba pieno rūgšties susikaupimas. Yra duomenų, kad Inozinas gerina širdies vainikinių kraujagyslių aprūpinimą krauju, padidina širdies ir skeleto raumeninių ląstelių atsparumą deguonies trūkumui bei sustiprina širdies raumens susitraukimą. Veikiant Inozinui, mažėja išemijos sukeltų aritmijų pavojus, gerėja ląstelių regeneracija, intensyvėja nukleino rūgščių ir baltymų sintezė.
Inozinas skiriamas ne tik kardiologiniams ligoniams. Kaip profilaktinė priemonė Inozinas skiriamas sportininkams bei asmenims, dirbantiems sunkų fizinį ir protinį darbą, kad apsaugotų širdį nuo nepalankių faktorių bei pagerintų fizinį darbingumą.

Riboxin CM 200mg veiklioji medžiaga yra Inozinas. Jis natūraliai randamas organizme ir labai svarbus širdies bei skeleto raumenų sistemai.

Straipsnį paruošė sporto medicinos gydytojas
Gediminas Tankevičius

Literatūra:
1. Clinical sports nutrition. Nutritional Ergogenic Aids Lacking Substantial scientific support 491-492. Second edition. Edited by Louise Burke and Vicki Deakin. 2002 Australia.
2. Inosine: a protective agent in an organ culture model of myocardial ischemia. SZ Goldhaber, GM Pohost, RA Kloner, E, Andrews, JB Newell and JS Ingwall. American Heart Association. 1982
3. Haemodynamic effects of inosine. A new drug for failing human heart? W. Czarnecki, A. Czarnecki. II Department of cardiology, Medical centre of Postgraduate Education, Grochowski Hospital, Warsaw and Adverse Effects of Drugs Monitoring Centre, Institute of Drug Research and Control, Warsaw, Poland. 1989.
4.Effect of Inosie on Left Ventricular Performance and it’s Clinical significance. Yoshimasa Yabe and Shozo Yoshimura. From the Department of Cardiovascular Diagnostic Labaratory center, Toho University School of Medicine, Tokyo. 1980